Straipsniai

Atrodo, kad dalyvavimas tarptautiniame M. K. Čiurlionio muzikos festivalyje, jūsų ne pirmas vizitas Lietuvoje. Gal galite prisiminti, kada čia lankėtės pirmą kartą?

Pirmą kartą į Lietuvą atvykau, berods, 2012 m. Tada vedžiau fortepijono meistriškumo kursus Kaune. Po to Lietuvoje lankiausi dar keletą kartų tuo pačiu tikslu – meistriškumo kursai jau ne tik Kaune, bet ir Vilniuje. O paskutinius kartus besilankant Lietuvoje turėjau garbės suderinti mokymus ir koncertus kartu su Petru Geniušu grojant duetu.

Būsimas koncertas Palangoje liepos 7 d. atskleidžia jūsų tamprius ryšius su P. Geniušu ne tik akademinėje srityje, bet ir scenoje. Kaip atsitiko, kad su P. Geniušu tapote partneriais?

Petras ir aš esame pažįstami bemaž 30 metų dar nuo studijų Maskvos konservatorijoje laikų. Daugybę metų mes vis sporadiškai susitikdavome tai vienur, tai kitur pasaulyje, kur paprastai susitinka keliaujantys muzikai. Aš dirbau Karališkoje Škotijos konservatorijoje ir kai čia 2015 m. pradėjome galvoti, kaip praplėsti profesorių gretas, aš be Petro nesugalvojau jokio kito geresnio profesoriaus, kuris galėtų prisijungti prie mūsų fakulteto. Jis tikrai įrodė esąs vertas šios pozicijos, be to, sukūrė ir papildomą vertę – su juo dabar matomės kas antrą savaitę! Tai buvo impulsas pradėti groti kartu. Ilgai netrukus Petras suorganizavo pirmą bendrą koncertą Vilniuje. Sulaukėme didelės sėkmės, koncertą pakartojome dar keletą kartų. Ir štai mes vėl kartu Lietuvoje su nauja programa, įskaitant Igorio Stravinskio „Šventąjį pavasarį” keturioms rankoms.

Kokia jūsų nuomonė apie muzikos studentus iš Lietuvos? Panašu, kad ir jūs turite keletą jų savo “portfelyje”.

Man labai pasisekė, nes turėjau galimybę dirbti su ypatingai talentingais lietuvių studentais. Mano pirmosios lietuvių studentės – Lauryna Šablevičiūtė ir Irena Jančevskytė, kurios mokėsi beveik prieš 20 metų. Nuo to laiko kiekvienais metais aš nuolat turiu vieną ar du naujus studentus iš Lietuvos. Dabartinėje mano klasėje mokosi Robertas Lozinskis, paskutiniais metais pasiekęs didelių aukštumų, įskaitant laimėjimą paskutiniame tarptautiniame M. K. Čiurlionio konkurse. Džiaugiuosi ir kitos dabartinės studentės Monikos Mašanauskaitės sėkme, kuri šiais metais laimėjo keletą tarptautinių konkursų. Iš tiesų puiku, kad tiek daug mano studentų sėkmingai žengia karjeros muzikoje keliu. Beje, po koncerto Palangoje mes kartu su Petru vesime meistriškumo kursus pirmajame „Kaunas Piano Fest” festivalyje, kurį organizuoja Robertas ir Monika.

Kaip jūs vertinate pianizmo lygį Lietuvoje?

Pianizmo lygis Lietuvoje yra labai aukštas. Lietuvos pianistai nuo mažų dienų ugdomi puikių patyrusių pedagogų ir paprastai jų technika būna puikiai išlavinta. Iš patirties žinau, kad jie labai rimtai žiūri į savo meną, yra disciplinuoti ir ambicingi. Su Lietuvos pianistais studentais tikrai labai malonu dirbti. Manau, kad labai naudinga jiems patirti  skirtingas kultūras ir įvairų muzikinį klimatą.

Ar kada turėjote galimybę prisiliesti prie lietuvių kompozitorių muzikos? Ką galvojate apie M. K. Čiurlionio kūrybą?

Taip, aš turėjau malonumą susipažinti su M. K. Čiurlionio muzika ir nuostabiais jo paveikslais. Daugelis mano lietuvių studentų groja jo muziką, kaip ir B. Dvariono.

Jūsų šaknys yra Indijoje, dabar jūs gyvenate Jungtinėje Karalystėje. Kaip muzika įžengė į jūsų gyvenimą ir kokį vaidmenį ji dabar vaidina?

Mano tėvai buvo gydytojai, bet labai mylėjo klasikinę muziką, todėl namuose visada skambėjo muzika. Aš pradėjau mokytis skambinti fortepijonu faktiškai gana vėlai – nuo vienuolikos metų. Laimei, mano nuostabi mokytoja sugebėjo perteikti savo meilę ir entuziazmą muzikai. Indijoje buvo labai neįprasta siekti karjeros vakarietiškoje klasikinėje muzikoje. Aš buvau įtikintas pirmiausia siekti apčiuopiamos profesijos. Taigi baigiau Bombėjaus universitetą, įgijęs chemijos ir mikrobiologijos bakalauro laipsnį, prieš tai jau buvau laimėjęs stipendiją studijuoti fortepijoną Maskvos konservatorijoje. Muzika, žinoma, dabar yra pagrindinė mano gyvenimo dalis, ko negaliu pasakyti apie chemiją.

Ar Indijoje mėgstama klasikinė muzika?

Indijoje vakarietiška klasikinė muzika sulaukia vis daugiau dėmesio. Mumbajuje sukurtas profesionalus simfoninis orkestras ir daugybė pasaulinio lygio solistų atvyksta koncertuoti į mūsų koncertų sales.

Ar svarbi klasikinė muzika šiuolaikiniame pasaulyje ir kaip?

Pasaulyje, kuris vis labiau materialėja ir dominuoja technologijos, muzika yra gyvybiškai svarbus sielos maistas. Ypač vaikai turėtų gyventi įvairiausioje muzikoje, idealu jei turi galimybę išmokti groti bent vienu instrumentu. Toks vaikas muzikos mokymosi naudą jaus visą gyvenimą.

Pristatykite programą, kurią atliksite VI tarptautiniame M. K. Čiurlionio muzikos festivalyje Palangoje liepos 7 d.

Pirmoje dalyje grosime labai išraiškingą programą – A. Dvoržako ir F. Pulenko kūrinius fortepijoniniam duetui ir šiek solo kūrinių iš prancūziško repertuaro. Petras gros M. Ravelio valsą, o aš taip pat M. Ravelio „Undinę” ir K. Debiusi  „Džiaugsmo salą”. Antroje dalyje grosime I. Stravinskio „Šventąjį pavasarį”, o tai tikras iššūkis atlikti keturiomis rankomis vienu fortepijonu. 

Šaltinis: "15 min."