Pieter Wispelwey

Pieteris Wispelwey vienodai puikus grodamas tiek šiuolaikine, tiek istorine violončele. Jo ryškus stiliaus suvokimas, kartu su iš tiesų originalia interpretacija ir fenomenaliu techniniu meistriškumu, pelnė kritikų ir klausytojų simpatijas, atliekant tiek J. S. Bacho, tiek Schnittke, Elliotto Carterio kūrinių, sukurtų specialiai jam, repertuarą.

Wispelwey karjera driekiasi per penkis žemynus. Kaip solistas jis pasirodė su daugybe pasaulyje pirmaujančių orkestrų, įskaitant Bostono simfoninį, Dalaso simfoninį, Šv. Pauliaus kamerinį, Vankuverio simfoninį, NHK simfoninį, Yomiuri Nippon, Tokijo filharmonijos, Sapporo simfoninį, Sidnėjaus simfoninį, San Paulo valstijos simfoninį orkestrus, Londono filharmonijos, Hallé, BBC simfoninį, BBC Škotijos simfoninį, Švietimo amžiaus orkestrą, Senosios muzikos akademijos, Gewandhauso Leipcige, Danijos nacionalinį radijo simfoninį, Budapešto festivalio orkestrą ir Camerata Salzburg.

Bendradarbiavo su tokiais dirigentais kaip Ivan Fischer, Esa-Pekka Salonen, Herbert Blomstedt, Yannick Nézet-Séguin, Jeffrey Tate, Kent Nagano, Otto Tausk, Sir Neville Marriner, Philippe Herreweghe, Vassily Sinaisky, Vladimir Jurowski, Louis Langrée, Marc Minkowski, Ton Koopman ir Sir Roger Norrington.

Jis reguliariai rengia rečitalius Londone (Wigmore Hall, Kings Place), Paryžiuje (Châtelet, Louvre), Amsterdame (Concertgebouw, Muziekgebouw), Briuselyje (Bozar), Berlyne (Konzerthaus), Vienoje (Konzerthaus, Musikverein), Milane (Società del Quartetto), Buenos Airėse (Teatro Colon), Sidnėjuje (The Utzon Room), Seule (Arts Center), Tokijuje (Toppan Hall), Los Andžele (Walt Disney Hall) ir Niujorke (Lincoln Center). Wispelwey yra įsitvirtinęs kaip vienas charizmatiškiausių rečitalių atlikėjų.

Jo pilnų Bacho siuitų atlikimas vieno vakaro metu tapo reikšminga jo rečitalių dalimi, o tai sulaukė didelio kritikų pripažinimo tiek Europoje, tiek JAV. „Teoriškai tai reikalauja talento, ištvermės ir galbūt šiek tiek puikybės. Praktikoje ponas Wispelwey puikiai įvykdė iššūkius, o pasirodymai buvo iškalbingi ir provokuojantys“ (New York Times). Jis taip pat įtraukė pilnas kitų kompozitorių kūrinių serijas, pavyzdžiui, Britteno siuitas, o šį projektą dar labiau išplėtė, kai per tris iš eilės vykusius vakarus Melburno rečitalių centre, dalyvaujant jų Didžiųjų atlikėjų serijoje, atliko visas Bacho siuitas, visus Beethoveno kūrinius violončelei ir fortepijonui bei dvi Brahmso violončelines sonatas.

Kartu su Paolo Giacometti, Wispelwey yra 2019 m. Brahmspreis laureatas, pripažįstant dueto novatoriškas šio kompozitoriaus muzikos interpretacijas, kurios pasiekė kulminaciją įdomiu įrašų projektu, įrašant visus dueto kūrinius, sukurtus Schuberto ir Brahmso. Paskutinis iš 6 CD buvo išleistas 2019 m. gegužę Evil Penguin Records Classic leidykloje.

Pieterio Wispelwey diskografija, sudaranti apie 50 albumų, prieinama per Channel Classic, Onyx ir EPR, pelnė didelius tarptautinius apdovanojimus. Be Schuberto ir Brahmso visų kūrinių, jis išleido tris pilnus Bacho siuitų įrašus, o neseniai išleistas Weinbergo koncertino įrašas pelnė Vokietijos įrašų kritikų apdovanojimą. 2023 m. jis išleido du albumus „In Memoriam“, skirtus jo sūnui Dorianui, kuris tragiškai mirė 2022 m. Pirmasis jų – tai perleidimas trijų didžiausių Schuberto kūrinių smuikui ir fortepijonui bei „Trockne Blumen Variations“, nes Schubertas vaidino didelį vaidmenį Doriano gyvenime. Antrajame, „Scordatura“ albume, pateikiami du kūriniai, atliekami tamsesniais, alternatyviais deriniais: Bacho penktoji siuita ir Kodaly sonata.

Gimęs Harleme, Nyderlanduose, Wispelwey mokėsi pas Dicky Boeke ir Anner Bylsma Amsterdame, o vėliau pas Paul Katz JAV ir William Pleeth Jungtinėje Karalystėje. Pieteris yra violončelės profesorius Roberto Schumanno muzikos akademijoje Diuseldorfe ir Amsterdamo konservatorijoje. Jis groja 1760 m. JB Guadagnini violončele ir 1710 m. Barak Norman barokine violončele.

Plačiau – www.pieterwispelwey.com