Klaipėdos kamerinis orkestras
Klaipėdos kamerinis orkestras (KKO) yra vienas jauniausių ir dinamiškiausių tarp profesionalių Lietuvos kamerinių orkestrų. 1992 m. susibūręs stygininkų ansamblis nuolatinę erdvę kūrybinei veiklai ir administracinę paramą rado Klaipėdos koncertų
salėje – visais keturiais metų laikais aktyviame uostamiesčio muzikinio gyvenimo epicentre; jos koncertų sezonuose ir trijuose kasmetiniuose festivaliuose orkestras kas mėnesį publikai pristato naujas programas kaip reziduojantis salės kolektyvas.
Kruopščiai formuojamomis programomis ir uždegančiomis interpretacijomis KKO jau du dešimtmečius aktyviai siekia stimuliuoti ir šviesti savo auditoriją, pateikdamas plačią įvairių epochų muzikinių stilių ir žanrų paletę nuo baroko iki šių dienų ir
uostamiestyje steigdamas naujas orkestro koncertų tradicijas.
Nuolatinio dirigento neturintis KKO iš kitų kamerinių orkestrų pirmiausia išsiskiria stipriu ansambliškumo pojūčiu. Profesinis orkestro augimas ir skambesio kokybė nuo pat jo įkūrimo buvo gabių stygininkų rankose. Beveik du dešimtmečius orkestrą ugdė, repertuarą kaupė ir išlikimu rūpinosi jo įkūrėja Liuda Kuraitienė. Dar didesnį postūmį profesionalumo ir modernumo link orkestrui suteikė naujasis meno vadovas violončelininkas Mindaugas Bačkus, perėmęs šį postą 2009 m. Patyręs orkestro
muzikantas ir kamerinių ansamblių dalyvis, azartiškas solistas, vienas ryškiausių ir įvairiapusiškiausių savo kartos muzikų į darbą su orkestru žvelgia kaip į „gyvenimo būdą, santykio su muzika filosofiją, kūrybinę bendrystę“. Jo toliaregiškos idėjos
pastaraisiais metais įkvėpė kolektyvą pastebimiems pokyčiams: KKO nuosekliau gilinasi į baroko muzikos interpretaciją, dalyvaudamas meistriškumo klasėse su senosios muzikos atlikimo specialistais ir į savo pasirodymus įtraukdamas istorinius
instrumentus; o kitame klasikinės muzikos istorijos chronologinės juostos gale – plečia pažintį su daugiakalbe ir daugiataute XX ir XXI a. kūryba, nemažai dėmesio skirdamas įvairių laikotarpių lietuvių kompozitorių kūriniams. Kartu su repertuaru plečiasi ir orkestro gastrolių geografija: ne sykį aplankyti daugelis Lietuvos festivalių, Kauno ir Vilniaus filharmonijos, Vokietija, Lenkija, Ukraina, Latvija, Estija, Suomija, Italija, Šveicarija ir kt.
Dauguma orkestro narių užsiima pedagogine veikla, tad jiems visuomet rūpėjo į savo koncertus pritraukti jaunuosius atlikėjus ir klausytojus. Šiam tikslui tarnavo nuo 1997 m. KKO rengtas teminių koncertų vaikams ciklas „Muzikos laiškai“, vėliau įsteigtas
Kamerinio orkestro klubas, o nuo 2009 m. – didžiulio susidomėjimo sulaukusios atraktyvios „Žaismingos muzikos orkestro“ edukacinės programos visai šeimai. Jose orkestras ne tik koncertavo su gabiausiu šalies jaunimu, dalyvavo teatralizuotuose
pastatymuose su pasakų ir istorijų vaikams personažais, bet ir akompanavo visame pasaulyje išgarsėjusiai „pianistei“ katei Norai, grieždamas pasaulinę dirigento ir kompozitoriaus Mindaugo Piečaičio „CATcerto“ premjerą (2009) – įvykį, sulaukusį
tarptautinės žiniasklaidos dėmesio, daugiau kaip 4 milijonų peržiūrų tinkle „Youtube“ ir 2010 m. įtrauktą į Gineso rekordų knygą kaip pirmasis pasaulyje koncertas katei ir kameriniam orkestrui. Visai šeimai taip pat skirti KKO muzikiniai spektakliai Žvėrių
karnavalas pagal Camille’io Saint-Saënso muziką (2009), sukurtas bendradarbiaujant su rašytoja Laura Sintija Černiauskaite ir Klaipėdos lėlių teatru, bei Sofija muzikuoja pagal to paties pavadinimo Geoffroy de Pennart’o istoriją, kuriam muziką sukūrė Zita
Bružaitė (2011).
Neblėstantis orkestro narių užsidegimas nuolat tobulinti kamerinio muzikavimo įgūdžius ir plėsti stilistinę atliekamos muzikos įvairovę subrandino išskirtinį skambesį ir ilgainiui pavertė jį patraukliu kūrybiniu partneriu rengiant ambicingas programas su
tarptautinį pripažinimą pelniusiais dirigentais bei solistais. Klaipėdos koncertų salės koncertuose ir gastrolėse KKO bendradarbiavo su daugybe įvairių kartų ir šalių pripažintų dirigentų bei solistų, tarp jų ypač minėtini Saulius Sondeckis, Robertas Šervenikas, Donatas Katkus, Vytautas Lukočius, Modestas Pitrėnas, Martynas Staškus, Kaspar Zehnder, Aleksandar Markovič, Dante Anzolini, Mark Kadin, Reinhard Goebel, David Geringas, Mike Svoboda, Petras Geniušas, Andrius Žlabys,
Mūza Rubackytė. Kai kurie šių įsimintinų pasirodymų buvo įamžinti Klaipėdos koncertų salės kompaktinėje plokštelėje „Tobula garsų harmonija“ (2009).
Per pastaruosius keletą sezonų tiek kolektyvui, tiek Klaipėdos koncertų salės klausytojams didelį įspūdį paliko KKO pasirodymai su charizmatiškuoju pianistu Alexanderiu Paley. Jis ne tik skambino solo partiją, bet ir dirigavo KKO atliekant
visus J. S. Bacho ir F. Chopino klavyrinius koncertus, o išsamias skirtingų epochų klavyrinių koncertų panoramas vainikavo didingas septynių renginių ciklas „Visi W. A. Mozarto koncertai fortepijonui ir orkestrui“ (2010–2012). 2013 m. pavasarį
estafetę perėmė jaunosios kartos lietuvių pianistai (Gryta Tatorytė, Guoda Gedvilaitė, Lukas Geniušas, Edvinas Minkštimas ir Kasparas Uinskas), viename koncerte su iki simfoninės sudėties papildytu ir Johanneso Wildnerio diriguojamu orkestru atlikę
visus L. van Beethoveno koncertus. Be instrumentinių koncertų ir orkestrinių opusų, KKO imasi atlikti ir stambius vokalinius-instrumentinius kūrinius: W. A. Mozarto Requiem ir J. S. Bacho Mišias h-moll, Algirdo Martinaičio „Gailestingumo altorių“,
Osvaldo Balakausko „Requiem in memoriam Stasys Lozoraitis“. Leidybinė kompanija „Estonian Record Productions“ išleido 2013 m. Klaipėdos koncertų salėje vykusio pasaulinės fortepijono legendos Paulio Baduros-Skodos koncerto įrašą, kuriame kartu su juo W. A. Mozarto kūrinius atlieka pianistas Rostislavas Krimeris ir Andreso Mustoneno diriguojamas KKO, papildytas Liepojos „Gintarinio garso“ simfoninio orkestro pučiamųjų grupe.
