Straipsniai

M. K. Čiurlionio kūrybinis palikimas Festivalio programoje  įprasmintas keliais skirtingais būdais: kompozitoriaus originalių kūrinių atlikimu, aranžuočių pristatymu bei improvizacijomis M. K. Čiurlionio temomis. O mūsų didžiojo genijaus preliudą F-dur/a-moll (VL188) Festivalio koncertuose buvo galima išgirsti net keturis kartus! Atsispiriant nuo originalios versijos, keliaujant per aranžuotę keturioms rankoms iki kelių skirtingų improvizacijų šia tema. Kaip ir pats Petras Geniušas yra užsiminęs, kad „M. K. Čiurlionis tiesiog prašosi būti improvizuotas“.  

Jau aštuntus metus iš eilės publikos visuomet labai laukiamas fortepijono grando Petro Geniušo rečitalis suorganizuotas ir šiemet. Pianistas, beruošdamas to vakaro programą, veikiausiai kauliuku išmetė skaičių 3, nes skambėjo po tris M. K. Čiurlionio ir C. Debussy preliudus bei trys D. Scarlatti sonatos. Palangos kurhauze susirinkusius klausytojus su atliekama programa P. Geniušas pažindino pats, savo pasakojimu padėdamas suprasti kompozitorių idėjas ir švelniai įvesdamas į tuoj tuoj skambėsiantį kūrinį. Tąkart pasirinkta labai įvairi programa, nuo D. Scarlatti, L. Beethoven‘o iki pat amerikiečių pasididžiavimo Samuel Barber‘io kūrinių. Koncerte skambėjęs ciklas „Excursions“ Op. 20 mintimis nukėlė ne tik už Atlanto, bet ir po skirtingus stilistinius laukus. Galima buvo pajusti boogie-woogie ritmą, kaip ir svinguojančią kaubojišką baladę. Finaliniu koncerto akcentu buvo pasirinktos pora S. Prokofjev‘o pjesių iš ciklo „Romeo ir Džiuljeta“ Op. 75. Kaip visuomet, nuo pirmos natos klausytojų dėmesį prikaustančio ir stebinančio savo muzikinėmis idėjomis P. Geniušo atlikime šįkart girdėjosi dar daugiau žaismės, daugiau improvizacinės laisvės atliekant net ir akademinius kūrinius.

Festivaliui grynai fortepijoninius rečitalius parengė ir du jaunosios kartos pianistai, šiuo metu studijuojantys Diuseldorfe Roberto Schumann‘o aukštojoje mokykloje. Tai – Paulius Andersson ir Edwin Szwajkowski. Festivalio introdukcijoje paruošta Pauliaus Andersson programa „Nakties muzika“ atlikėją atskleidė kaip puikų Nikolai Medtner muzikos interpretatorių. Tą vakarą skambėjusi polifoninėmis linijomis apipinta ir išties techniškai labai sudėtingai sukomponuota sonata „Nakties vėjas“ klausytojus perkėlė į emocingą, dramatišką romantizmo epochą. Šalia šio kūrinio puikiai derėjo ir pianistiškai raiškiai atlikta aštuonių dalių R. Schumann‘o fantazija „Kreisleriana“, kurią pats kompozitorius laiškuose yra įvardinęs kaip mėgiamiausią savo kūrinį. Apie šią Pauliaus Andersson atliktą programą Rees miesto bendruomenės centre Vokietijos spauda rašė: „Muzikine prasme jis du kartus įkopė į Everesto kalną“.

Lenkijos instituto Vilniuje pristatytas keleto F. Chopin vardo konkursų laureatas pianistas Edwin Szwajkowski festivaliui paruošė romantišką F. Chopin'o ir R. Schumann‘o kūrinių programą. Skambinant F. Chopin‘o mazurkas, labai savito braižo pianistas klavišus taip elegantiškai ir jautriai šokdino, kad buvo lengva išgirsti net ir pačius subtiliausius niuansus. Programoje taip pat galėjome pasigėrėti ir klasikos lyriko W. A. Mozart'o sonata B-dur (KV 570) iš šiuo metu E. Szwajkowski rengiamo albumo, kuriame sutilps visos W. A. Mozart'o sonatos fortepijonui. Kaip jaunam menininkui tai yra nemenkas iššūkis.

Operos žanrui Festivalyje atstovavo publikos numylėtinio Mindaugo Rojaus (baritonas),  charizmatiškojo soprano Vilijos Kuprevičienės ir pianistės Aleksandros Žvirblytės koncertas „Nukelk man saulę“. Jau ne pirmą kartą Festivalyje pasirodantys operos solistai Mindaugas ir Vilija publikai prisistatė ne tik labai teatrališkuose ir vaidybos elementų nestokojančiuose ansambliniuose numeriuose, bet ir dailiai išpildytuose soliniuose kūriniuose. Koncertą pradėjo ryškaus soprano savininkė Vilija Kuprevičienė su jausmingai atliktu V. Kairiūkščio kūriniu „Nukelk man saulę“. Vokalinę muziką puikiai papildė ir fortepijono profesorės Aleksandros Žvirblytės labai meistriškai atlikti M. K. Čiurlionio preliudai, kaip ir F. Chopin‘o valsai, į kuriuos mintims įsisukti noras nejučiomis kilo.

VIII M. K. Čiurlionio muzikos festivalis neapsiėjo ir be naujų idėjų įgyvendinimo. Tąkart, rugpjūčio 20 d., muzika iš scenos persikėlė į Palangos botanikos parko tvenkinyje ramiai besiirstantį laivelį. Lyrišku Laimos Švabauskaitės ir Gretos Pocevičiūtės duetu atliekama fleitos muzika skambėjo ant vandens. Tokios besisupančios muzikos buvo malonu klausyti tiek netyčia užklydusiems praeiviams, tiek su šeimomis, vaikais patogiai ir jaukiai ant žolės įsitaisiusiems klausytojams. 

Perkusiją pristatantis kaip solo instrumentą Andrius Rekašius susirinkusiems į grafų Tiškevičių rūmų terasą dovanojo koncertą „Perkusijos spalvos“. Puiku, kai Festivalis suteikia galimybę jaunam atlikėjui, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro artistui, atsiskleisti ne tik kaip solistui, bet ir kaip kompozitoriui, kuris reikšmingai papildo mušamųjų instrumentų solinių kūrinių repertuarą. Koncerte skambėjo dvi paties A. Rekašiaus kompozicijos – „Malda“
ir „Exploitations“. Dėl gebėjimo prakalbinti marimbą ir vibrofoną labai plataus diapazono tembrais, paliečiant ir subtilius dinaminius niuansus, klausant šio atlikėjo muzikavimo retkarčiais net pasimiršti, jog iš tiesų esi muzikos atliekamos mušamaisiais instrumentais koncerte. Ypatingas vakaro akcentas – dubenėliais atliekamas amerikiečių kompozitoriaus F. Rzewski kūrinys kalbančiam perkusininkui „To the Earth“.

Tradiciškai į festivalio programą buvo įtraukti ir jaunieji, dar tik besiruošiantys eiti didžiuoju muzikos keliu Lietuvos talentai, kurie pasirodė ne tik maratone „Interliudas“, bet ir „apšildant“ koncertų pagrindinių atlikėjų pasirodymus. Festivalio sumanytojos Aleksandros Žvirblytės idėja – didžiosiose Palangos klasikinės muzikos scenose pristatyti jaunuosius atlikėjus, atvykusius ne tik iš visos Lietuvos, bet ypatingą dėmesį skiriant būtent Pamario krašto muzikos ir meno mokyklų ryškiausiems jauniesiems muzikams – nebuvo apleista ir šiemet. Jaunųjų talentų maratonas „Interliudas“ šiemet susilaukė ypatingo klausytojų ir dalyvių susidomėjimo, tad ištikimiausieji romantiškoje grafų Tiškevičių rūmų aplinkoje, gražiai apšviestoje terasoje sulaukė net ir vidurnakčio. Koncertas buvo gausus puikių muzikinių numerių, pristatytos kamerinio ansamblio „FluPia“ (fleitininkės Vilmantės Kaziulytės ir pianistės Kristinos Ivanauskaitės) aranžuotės    „8 M. K. Čiurlionio miniatiūros fleitai ir fortepijonui“, pasirodė Festivalio partnerės LSKD „Gubojos“ kuruojamos „Perliukų akademijos“ auklėtiniai.

Koncertus pristačiusi profesorė Veronika Vitaitė buvo tikra festivalio puošmena. Be to, kad ji yra Festivalio meno vadovė, Fortepijono profesorė koncertų metu pristatė daugelį atlikėjų, jų atliekamas programas ir pasakojo netikėčiausias muzikinį gyvenimą apraizgiusias intriguojančias istorijas. Tai darė labai rafinuotai, subtiliai, bet kartu pagardindama tinkama humoro doze.

Festivalio atidarymo ir baigiamasis koncertai tapo atraminiais renginių ciklo Palangoje koncertais. Iškilmingam atidarymui pasirinktas Klaipėdos kamerinis orkestras. Džiugino ne tik orkestro meno vadovo Mindaugo Bačkaus organiškas įsiliejimas į jautrų kolektyvo muzikavimą, puikus horizontaliosios lyderystės pavyzdys, bet ir labai patriotiškai jo suformuota šventinė programa „Lietuviški netikėtumai“. Ypatinga dovana festivaliui – ypatingai įtaigiai atlikta M. K. Čiurlionio fortepijoninių kūrinių A. Malcio orkestruotės pavadinimu „Peterburgo eskizai“ styginių orkestrui premjera! Taip pat jaudinančiai orą virpino ir orkestro primarijaus Konrado Levickio smuikas atliekant B. Dvariono vieną žymiausių kūrinių „Prie ežerėlio“. Koncertą atidžiai stebėjo kūrinio „Į krantą jūra krenta“ autorė L. Narvilaitė. O į A. Malcio „Izabelės sapną“ klausytojus užliūliuoti pavyko solo partiją atlikusiam violončelininkui Mindaugui Bačkui.

Dar vieno orkestrinės muzikos vakaro Palangos kurhauzas sulaukė rugpjūčio 29 d. Kamerinio orkestro „Kremerata Baltica“ solistai ir svečiai pristatė programą pavadinimu „Tas delsiantis vėjas“. Koncerto dramatiniu centru ir tapo melancholiškai ilgesingas Osvaldo Golijov kūrinys tuo pačiu pavadinimu „Tas delsiantis vėjas“ („How slow the wind“). Šio veikalo solo partiją itin jautriai atliko kviestinė vakaro viešnia – sopranas Gunta Gelgotė. Koncerto programoje taip pat buvo galima išgirsti M. K. Čiurlionio preliudų aranžuotes styginiams, o ryškiu finaliniu akordu suskambo solisto smuikininko Džeraldo Bidvos ir „Kremerata Baltica“ narių ugningai atliekama A. Vivaldi-M. Richter kompozicija „Summer recomposed”.

Festivalį reziumuojančiu ir padėkų rėmėjams teikimo renginiu tradiciškai tapo baigiamasis koncertas. Palangos kurhauzo salėje vykęs saksofonininko Petro Vyšniausko ir pianistės Aleksandros Žvirblytės koncertas „Kosminis Čiurlionis“ tapo tikra Festivalio kulminacija. Vakaro metu buvo pristatytas ir tuo pačiu pavadinimu dar šią vasarą išleistas kompaktinis diskas. Koncerte puikiai derėjo fortepijono profesorės, M. K. Čiurlionio konkurso laureatės A. Žvirblytės preciziška klasika su garsiausio Lietuvos saksofonininko P. Vyšniausko vitališkos, ekspresyvios ir nevaldomos improvizacijos galia. Buvo girdėti kaip F. Chopin‘o ir A. Skriabin‘o fortepijoninės trapios melodijos tiesiog tvyrojo ore, jas pratęsiant ir persipinant su saksofono garsais. Žinoma, programoje išgirdome improvizacijų ir paties M. K. Čiurlionio fortepijoninių kūrinių temomis, kaip ir jo amžininkų C. Debussy bei S. Prokofjev‘o melodijoms.

Džiugu, jog 2013 m. Palangoje startavęs tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis, vedinas festivalio direktorės Aleksandros Žvirblytės, išlaiko savo kryptį jau aštuntus metus iš eilės, o šiemet ne tik palabintas Palangos miesto valdžios, bet ir priskirtas prie Palangos reprezentacinių renginių sąrašo. Žinoma, kad be tokių rėmėjų paskatos kaip Palangos miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ar labdaros ir paramos fondo „Gerasis ruonis“, kultūrinių organizacijų veikla būtų labai apribota. Linkint festivaliui sėkmės ateityje, o nespėjusiems apsilankyti Palangoje vykusiuose koncertuose, bet norintiems dar šiemet sudalyvauti, bus galimybė lapkričio 12-28 d. vykstančiame VIII M.K. Čiurlionio festivalio rudens renginių cikle Vilniuje.

Autorė – Kristina Ivanauskaitė-Čiurilienė
Redagavo – Osvalda Ivanauskienė