Straipsniai

Jį drąsiai galima įvardinti kaip ryškiausią ir įdomiausią jaunosios kartos Danijos pianistą. Tarptautinių konkursų nugalėtojas, po paskutinio rečitalio Berlyne „Allgemeine Zeitung“ pavadintas fortepijono poetu ir virtuozu.

Kaip pradėjote groti fortepijonu? Ar iš karto mokėtės profesionaliai, ar muzikavimas buvo vienas laisvalaikio užsiėmimų?
Pradėjau groti šešerių, nes siaubingai blogai žaidžiau futbolą. Žinoma, pradžioje muzikavimas buvo tik hobis.

Kaip muzika pakeitė Jūsų gyvenimą, kai pradėjote groti?
Iš tiesų, ji nieko nepakeitė. Muzika buvo su manimi nuo pat mano gyvenimo pradžios.

Ar buvo tokių akimirkų kai pagalvojote, jog be muzikos negalėtumėte gyventi? Kada tai supratote?
Aš myliu muziką ir groju daugiau nei veikiu ką kita. Negalėčiau gyventi be jos, tuomet tik egzistuočiau. Manau, kad šis jausmas būdingas ir svarbus kiekvienam muzikantui. Nebuvo kažkokio lūžio, kada tai tapo aišku, nes muzika man svarbi nuo pat pradžių. Net ir tapimas pianistu buvo labai natūralus. Tai tiesiog įvyko ir vis dar vyksta.

Ar yra koks nors įsimintinas įvykis, lyg šiol įsirėžęs atminty, nutikęs koncertuojant?
Žinoma! Dauguma tų įvykių yra mano paties klaidos. Kaip bebūtų, apie jas nenoriu atvirauti. Tačiau prisimenu vieną nutikimą per mano rečitalį. Grojau puikioje salėje labai geru „Steinway“ koncertiniu fortepijonu. Grojant L. van Bethoveno Pastoralinės sonatos pirmąją dalį, nulūžo pedalas ir nukrito ant grindų sukeldamas didžiulį garsą. Kitas kelias minutes laukė išbandymas demonstruojant savo pirštinio legato meistriškumą, nes norėjau sugroti iki dalies pabaigos. Pasibaigus pirmajai daliai pedalą sutvarkė. Šiandien svarstau, vargu ar kitąkart išdrįsčiau tęsti grojimą nulūžus pedalui.

Kas yra geriausia būnant pianistu?
MUZIKA!

Ar buvo kada ištikusi krizė, po kurios norėjosi mesti pianisto karjerą?                 
Dažniausiai įvairaus lygio krizės ištinka prieš arba po pasirodymų.

Kokio kompozitoriaus muzika patinka labiausiai? Kodėl?
Iš tiesų, labai sunku nurodyti vieną mėgstamą kompozitorių. Tai nuolatos kinta. Aš mėgstu įsigilinti į vieną ar du kompozitorius skiriant jiems nemažai laiko. Domiuosi ne vien jų fortepijonine muzika. Prieš keletą metų buvau tiesiog apsėstas Gustavo Mahlerio, po kurio laiko studijavau visas Antonino Brucknerio simfonijas. Kaip bebūtų, galiu išskirti vieną kompozitorių, kuris visada buvo su manimi ir su kuriuo labiausiai tapatinuosi, neabejotinai tai – L. van Bethovenas. Jo muzika, mano galva, yra humaniškiausia ir artimiausia man. Atrodytų, kas jis vis dar su mumis ir puikiai supranta mūsų epochos žmonijos būklę.

Kaip pats apibūdintum žodį muzika?                                                                                
Neklauskite manęs šito, aš ne filosofas!

Ar esate iš muzikų šeimos? Kaip artimieji vertina Jūsų profesiją?                           
Nesu iš muzikų šeimos, bet esu iš labai muzikalios šeimos. Šeimoje muzika skambėjo nuo mano mažų dienų, kiekvienas grojo ar groja kokiu nors instrumentu ir nebūtinai klasikinę muziką. Aš negalėčiau įsivaizduoti labiau mano veiklą remiančios ir palaikančios šeimos. Toks kiekis valandų praleistų prie instrumento, kurį mano šeimai teko išklausyti, kitus tikriausiai išvarytų iš proto.

 

 

Gustav Piekut koncertas – liepos 13 d. 20 val. Gintaro muziejaus menėje (Vytauto g. 17, Palanga)

Programoje:

M. K. Čiurlionis – Preliudai

C. Debussy – Preliudai

L. van Beethoven – Sonata Nr. 31 As-dur, Op. 110

F. Chopin – Mazurkos

S. Prokofiev – Sonata Nr. 7 B-dur, Op. 83