Lapkričio 13-ąją prasideda muzikos šventė, dėl daugybės atvykstančių įžymybių muzikos pasaulio užkulisiuose vadinama Kalėdų preliudija.

Nors dienos sparčiai trumpėja, o tamsa vis anksčiau pasiglemžia dienos likučius, lapkritį Vilniuje turėtų tapti gerokai šviesiau, nes į XII Tarptautinį M. K. Čiurlionio muzikos festivalį susirinks visas pirmo ryškumo pasaulinių klasikinės muzikos žvaigždžių desantas – trimitininkas ir kompozitorius Ole Edvard Antonsenas, violončelininkas Pieteris Wispelwey, pianistai Paolo Giacometti ir Roger Muraro. Muzikos profesionalams šie vardai yra aukščiausio meistriškumo sinonimai, o melomanams – nepakartojamų įspūdžių garantas.

Besibaigiant neeilinei vasarai, pamažu keliaujant mintimis į rugsėjį, kad ir netradiciniu metu suspėta jau aštuntą kartą vasaros sostinėje Palangoje surengti M. K. Čiurlionio muzikos festivalį (toliau – Festivalis). Nepaisant susiklosčiusios pasaulinės situacijos, dėl tiek daug žalos pridariusio viruso, esamų suvaržymų ir apribojimų, festivalio organizatorė VšĮ „Klasika LT“ ruošėsi rugpjūčio 19-30 dienomis vykusiam dešimties renginių ciklui Palangoje, pasitelkdama įvairiausius kūrybiškus sprendimus. Pusė koncertų vyko po atviru dangumi, kad net ir daugiausia baimių turintys klausytojai galėtų saugiai klausyti puikių atlikėjų profesionaliai atliekamos akademinės muzikos. Koncertai skambėjo ne tik grafų Tiškevičių rūmų terasoje, Palangos kurhauzo salėje, bet ir ant vandens. Nors į festivalį pasikviesti užsienio svečių buvo gana sudėtinga, tačiau renginiui tarptautinio prieskonio suteikė daniško kraujo turintis pianistas Paulius Andersson, kaip ir lenkiškas šaknis turintis pianistas Edwin Szwajkowski bei visoms Baltijos šalims atstovaujančio kamerinio orkestro „Kremerata Baltica“ solistai. 

Rugpjūčio 26 d. Palangos grafų Tiškevičių rūmų terasoje VIII tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio renginio „Interliudas“ metu pianistė Kristina Ivanauskaitė-Čiurilienė pristatė publikavimui parengtas kamerinio ansamblio „Duo FluPia“ aranžuotas „8 M. K. Čiurlionio miniatiūras fleitai ir fortepijonui“.

Iki šiol tebėra neaišku, ties kokia riba pasibaigia paties menininko identiteto erdvė ir kur prasideda jo kūrybinio klestėjimo laikotarpiu veikiančių socialinių, kultūrinių bei politinių reiškinių ir asmenybių įtaka.  Štai modernizmo epochos pradininkai paneigė autoriaus svarbą ir netgi pačios jo egzistencijos apraiškas mene, o postmodernistai lengva ranka grąžino citatų reikšmingumą ir tokiu būdu įgalino praeities integravimą į šiuolaikinius meno kontekstus, kartu remdamiesi kadaise gyvavusių menininkų indėliu ir istorines detales per dabarties šydą paversdami jau šiandieninių kūrybos aktualijų visuma. Pačiame M. K. Čiurlionio muzikos festivalio įkarštyje amžinuoju rondo principu grįžtame prie šio kertinio lietuvių kūrėjo meninio poveikio pėdsakų, atsispindinčių šiuolaikinių atlikėjų meninės savimonės rėmuose. Apie meninės realybės įtaką mūsų apčiuopiamai tikrovei šiandien ir galimybę skirtingų meninių patirčių bei kultūrinių identitetų priešpriešą paversti darniu dialogu ir netgi kasdienybės tęsiniu kalbamės su pagrindine šio kultūrinio festivalio iniciatore, organizatore ir koncepcijos kūrėja pianiste Aleksandra Žvirblyte bei festivalio dalyviu pianistu Dariumi Mažintu.

Liepos 11 d. Palangos Kurhauzo salėje – ypatingas koncertas. Girdėsime Tarptautinio P.Čaikovskio konkurso laureatą Aleksandrą Rammą ir žinomą lietuvių pianistų Darių Mažintą. Jūsų dėmesiui A.Rammo mintys apie gyvenimą ir muziką.
 

Ketvirtadienį, birželio 27-ąją, improvizacijomis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinių motyvais pradėtas VII tarptautinio kompozitoriui dedikuoto muzikos festivalio pristatymas. Vilniaus paveikslų galerijoje susirinkę klasikinės muzikos gerbėjai išgirdo festivalio iniciatorės, pianistės Aleksandros Žvirblytės, saksofonininko Petro Vyšniausko ir pianisto Petro Geniušo atliekamus kūrinius.